Straipsnis skirtas tiems ką domina kaip tinkamai valdyti valstybę ir kokie yra valstybės valdymo ypatumai E-sim‘e. Tai „sunkus“ skaitinys ir tikrai nebus suprantamas kiekvienam
Tačiau tikiuos jis bus naudingas nors vienam žaidėjui.
1. Tam, kad šalis klestėtų būtinas politinis stabilumas. Tačiau stabilumas neturėtu pavirsti į politinę „pelkę“ – pastoviai turi būti ieškomi ir įtraukiami vis nauji žmonės į valstybės valdymą.
2. Kiekviena šalis turi tam tikrą kasdieninę žalą kurios ji niekam kitam negali panaudoti kaip tik kovodama. Taip pat jei šalis turi profesionalius būrius – ji turi papildomą žalą kai būriai daro „misijas“. Jei su savo kasdienine žala mes sugebame užimti ir išlaikyti kitas valstybes – gaunasi, kad mes savo žalą investuojame ir ji kas dieną duoda mums pelno (dėl kurio mes galime daugiau, o priešai mažiau kovoti ) mokesčių iš užimtų šalių piliečių pavidalu. Paprastai sakant – jei su savo kasdienine žala mes sugebame užimti ir išlaikyti šalį – tai mums ir apsimoka daryti. Mažas šalis kurios negali pasipriešinti labiausiai apsimoka užimti – jų piliečiai nesipriešindami mums nešą pelną.
3. Kitų šalių užėmimas irgi turėtų remtis kasdienine žala. Jei priešai daro mažiau kasdieninės žalos nei mes – tereikia nukreipti mūsų kasdieninę žalą į juos ir jie bus užimti. Tai gali užtrukti savaitę, porą ar net mėnesį – bet tai įvyks. Pradžioje užpulta šalis (ypač jei ilgą laiką neturėjus tiesioginių karų daro labai didelę žalą, dažnai švaisto žalą, tačiau jau po kelių mūšių žalos ženkliai sumažėja, o rezervams išsekus – gana lengvai užimama.
4. Užimta šalis paprastai palaužiama per 2-3 okupacijos mėnesius – paskutiniai rezervai būna išnaudojami, piliečiai demoralizuoti ir nustoja tikėti pergale bei išsivadavimu. Sukilimai vyksta rečiau ir/arba būna silpnesni. Jei matoma, kad vykstant sukilimui pralaimime - reiktu vengti naudoti buff‘us tačiau stengtis padaryti kiek įmanoma daugiau žalos tam, kad priešai išsektų ir pagrindines kovas nukelti į antrą - ketvirtą dienas. Tai yra vėl priešus spausti kasdienine žala. Tai yra pagrindinė priežastis dėl ko būrius reiktų visada skatinti kaupti ir laikyti bent 3 dienų rezervą.
5. Esim pagrindas yra ekonomika. Ekonomika ne ta prasme, kad kiekvienas turi tapti gamintoju, verslininku ar šiai žaidėjų grupei turi būti sudaromos išskirtinės sąlygos, o ta prasme, kad kiekvienas iš mūsų per diena pagaminame žymiai mažiau nei galime sunaudoti. Taigi, papildomų resursų gavimas ir tinkamas jau turimų resursu paskirstymas leidžia mums įgyti pranašumą prieš kitas valstybes ir klestėti. Pora pavyzdžių:
- stengimasis visus mūšius laimėti „sausai“, nepraleidinėjimas raundų be labai svarbios priežasties, nešvaistymas žalos (waste) – suteikia galimybę mūsų resursus (paverstus į žalą panaudoti efektyviausiai. Kiekvienas panaudotas resursas atneša mums pergalę, o priešams pralaimėjimą. Be to tai priešus labai demoralizuoja. Priešams laimėjus 3-4 raundus (ypač vienus iš pirmųjų reikia 3-5+ kartus daugiau žalos mūšiui laimėti nei kad per sausai, ar su vienu pralaimėtu raundu, mūšį.
- apstatymas DS‘ais visų regionų kuriuose gali būti kovojama. DS‘ai yra pigus būdas padidinti mūsų daromą žalą (Q2 DS‘as kainuoja pigiau nei vienas 150 hit davinys). Tačiau didžiausia jų nauda yra ta, kad pritraukia mums papildomą žalą iš užsieniečių, BH‘unterių už kurią mums nereikia mokėti. Žmonės žymiai mieliau kovoja raunduose su DS‘ais nei be jų. Tai leidžia mums sutrumpinti mūšius ir dar daugiau sutaupyti mūsų žalos.
6. Dėl savo ypatybių būriams yra sunku sukaupti rezervą. Todėl rezervo kaupimas yra pagrindinė valstybės funkcija. Rezervo kaupimas nereiškia jog yra kažkas atimama iš būrių, gyventojų ir panašai. Tai tiesiog šių sukauptų resursų panaudojimo atidėjimas tam laikui kai to tikrai reiks valstybei. Tai yra, ne resursų sunaudojimas kovojant dabar beverčiam mūšyje, o už savaitės ar dviejų malšinant sukilimą.
Rezervas visada turi būti naudojamas tik šalies gynybai. Jei nesugebama užimti priešų be rezervo pagalbos vadinasi arba priešai per stiprūs ir neverta naudoti rezervo nes greit prarasim arba priešai naudoja savo rezervą/gavo trumpalaikės aljanso paramos tam mūšiui ir per kitą (-us) mūšį galėsim užimti be didesnio vargo ir papildomų išlaidų.
7. Ekonomika.
- Valiuta. Šalies ekonominiam stabilumui užtikrinti būtina stabili valiuta – tai yra tokia valiuta kurios supirkimą užtikriną valstybė auksu.
- Mokesčiai. Priešingai save besiskelbiančių „ekspertų“ tvirtinimams Esim‘e mokesčių pakėlimas nesukelią atlyginimų didėjimo, nesukelią darbuotojų bėgimo iš šalies ar masinio įsidarbinimo už atlyginimus vokeliuose, nesukelią produktų kainų ir pan. Kai kuriais atvejais būna netgi priešingai. Taigi:
a) pajamų mokesčio pakėlimas neįtakoją atlyginimų dydžio. Verslininkams nesvarbu koks yra pajamų mokestis, jie moka tokį atlyginimą darbuotojams po kurio išmokėjimo jiems lieka pelno (aišku jei tik nesiekia pasididinti pelno mokesčių sąskaita). Atlyginimų dydį (o kartu ir iš mokesčių gaunamas pajamas) lemią konkurencija darbo rinkoje, tai yra, jei yra daug įmonių kurios ieško darbuotojų – bus mokami maksimalūs atlyginimai, jei mažai įmonių kurioms reik darbuotojų – maži atlyginimai.
Valstybė, siekdama pastoviai surinkti maksimalius mokesčius, turėtų skatinti konkurenciją darbo rinkoje. Pigiausias ir efektyviausias būdas yra įsteigti daug naujų q1 ginklų įmonių ir jas šiek tiek pigiau parduoti. Užtikrinę pigesnių įmonių pasiūlą mes užtikriname ir pastovią darbuotojų paklausą.
b) pajamų mokesčio pakėlimas praktiškai neįtakoją darbuotojų skaičiaus šalyje. Tam yra kelios priežastys: aktyvūs piliečiai arba dirba būrių įmonėse arba turi savo įmones kuriose dirbą už 1 ltl taigi mokesčių ar taip ar taip nemoka; dauguma žaidėjų yra prisirišę prie savo šalies ir nenori patirti kasdienių išlaidų kelionėms į darbą ir į mūšį, bei skaičiuoti ar vis dar apsimoka persikėlinėti ar ne; jie gaunamas atlyginimas viena valiuta o kovojama kitur - papildomi rūpesčiai keičiant valiutas jei reik kažko nusipirkti šalyje kur kovoja.
c) nors didesni mokesčiai padidina darbuotojų dirbančių gaunančių algą vokeliuose skaičių, tačiau šis reiškinys masiškai neišplinta dėl to kad reikalauja žymiai didesnių verslininko laiko sąnaudų, darbuotojai paprastai gauna nedaug didesnį atlyginimą (o po kurio laiko dažnai ir mažesnį, kai atlyginimai rinkoje padidėja, o jo lieka toks pats), neretos darbuotojų apgaulės kai jiems nėra išmokamas atlyginimas ar atlyginimai vėluoja.
d) VAT (PVM) mokesčio keitimas turi labai mažą įtaką produktų kainai. Galima rasti daugybe pavyzdžių kai šalyse, kuriose PVM yra dvigubai mažesnis, produktų kainos yra ženkliai didesnės. Pagrindinis produktų kainų dydžio veiksnys yra konkurencija rinkoje. Kuo daugiau pardavėjų – tuo kainos bus mažesnės. Valiutos stabilumas taip pat įtakoja galutines produktų kainas - kuo stabilesnė valiuta, tuo bus mažesnės kainos.
Verslininkui PVM mokesčio keitimas pelno praktiškai neįtakoja. Visi pagrindiniai pardavėjai žiūri į pajamas kurias gaus pardavę atėmus mokesčius.
e) Importo mokestis - vienintelis mokestis kurio kėlimas mažina konkurenciją, o kartu ir didina produktų kainas.
8) Aljansai.
- kuo aljansas didesnis – tuo jis greičiau subyra. Stiprios neturi kur plėstis, silpnos irgi nori kažką užkariauti ar išsilaisvinti. Todėl geriausias aljanso dydis yra 7+-2 nariai, šalys gebančios pačios (ar maža pagalbą išlaikyti savo nepriklausomybę ir turinčios bendrų tikslų.
- Aljansas gali padėti tik trupalaikėje kovoje, laimėti vieną ar kitą mūšį, tačiau ne karą.
- Nei viena silpnesnė šalis (turinti mažiau žmonių nesugebės užimti ir išlaikyti didesnės nesvarbu kiek jai aljansas padės (tiesiog tokia žaidimo mechanika);
- Silpnesnė šalis gali laimėti mūšį ar kelis ir išsivaduoti iš stipresnės su aljanso pagalba. Tačiau jei stipresnė šalis nukreipią kasdienę žalą ir pastangas – ji neužilgo vėl bus užimta.
9) Būriai
- pagrindinis valstybės „darbas“ santykiuose su būriais yra iš vienos pusės remti būrius, o iš kitos pusės riboti jų „apetitą“.
Kadangi vienos dienos davinys pagaminamas per tris (ir daugiau) dienas, o šaudyti būriams norisi kas dieną, reikia to ar nereikia, dauguma būrių valstybę mato kaip neišsenkanti papildomų pajamų šaltinį kuris gali numalšinti tą kasdienio kovojimo „troškulį“. Kartais tas „troškulys“ būna toks didelis, kad net jei tai ir kenkia pačiam būriui ar valstybei jis yra malšinamas – daromos misijos „nes tai misijų diena“ beverčiuose mūšiuose ar žala yra švaistoma, nesugebamas sukaupti rezervas net jei sukaupus būrys būtu apdovanotas, o vykstant sukilimui galėtu visas dienas kovoti pilna jėga ir susirinkti visą valstybės paramą, ar atsiradus poreikiui tą žalą parduoti ir taip labiau sustiprinti būrį, įgalinti jį daugiau kovoti.
Kitaip tariant būriai yra dažnai orientuoti į trumpalaikę naudą ilgalaikės naudos sąskaita. O valstybės siekis yra atvirkščias – siekiama ilgalaikės naudos ir gerovės. Šių siekių ir norų suderinimas yra pagrindinis Prezidento darbas santykiuose su būriais. Niekas kitas nesukelia tiek reikalavimų, nepasitenkinimų, įtarinėjimų, nusiskundimų ar net grasinimų ir tiesioginio šantažo kaip būrių rėmimas
- Rėmimo sistemos. Yra įvairių būrių rėmimo sistemų tačiau pagrindinės tai kai mokama už žalą ir kai mokama už smūgius (hit). Valstybės siekius geriau tenkina sistema kai mokama už smūgius. Šios sistemos privalumai: lengviau paskirstyti žalą ir laimėti mūšius nes neskriaudžiam būrių kurie kovoja raunduose be DS‘ų, tempia raundus be BO ir pan. Bei taip remiami būriai kurie priima naujokus ir užsiima jų ugdymų. Pagrindinis šios sistemos minusas – daug darbo reikalauja suskaičiavimas.
Straipsnis parašytas žaidėjo
lokiju
Previous article:
ALEX = SWAG (11 years ago)
Next article:
HOW XENOS REALLY GOT HIS GOLD AND MONEY (11 years ago)