Article
kaip jau matėte ko gero - Trinity buvo išardytas . Tai buvo mūsų SC
Pabandysiu nupasakoti kas atsitiko..
Jau mums prisijungus, Trinity buvo netekusi dvieju stiprių narių - Kinijos bei Taivano. Pilnų priežasčių nežinau kodėl taip atsitiko, bet sklandė gandai, jog Trinity kaltino Azijos šalis nedalyvaujant aljanso veikloje, jos tapo pasipūtusios ir apie nieką kitą negalvojančios tik apie savo mūšius. Tai yra kažkiek tiesos, tačiau vienaip ar kitaip, tuo metu prasidėjo aljanso byrėjimas. Pasitraukė
Tačiau Trinity vis dar turėjo vilties, kadangi turėjome Lenkiją pašonėje, tačiau tik
Trinity netekus Lenkijos, jau tada prasidėjo klausimai, bei svarstymai kiek ilgai aljansas bus aktyvus, priimtos keletas naujų valstybių, bet žinoma jos neatstojo prarastų 3 gigančių, bei vienareikšmiškai stipriausių valstybių žaidime.
Iš esmės, Trinity paliko itin daug svarbių asmenų, kurie koordinuodavo visą žalą, bei aplamai aljanso veiklą. Liko tik du iš jų - Jackist(USA CP), bei Battlehero(Rumunijos CP). Nebeliko nei aljanso valdybos, neliko net elementarių dieninių nurodymų, kas ir kur turi kovoti. Tad kiekviena valstybė bandė žiūrėti savo mūšius, na o jei jų neturėdavo - net neateidavo į kanalą. Taip iš lėto žuvo Trinity. Bandymai organizuoti susirinkimus visada baigdavosi vienodai - vienas ar kitas svarbus Trinity asmuo, nedalyvaudavo.
Paskui prasidėjo karas su Lenkija, į kurį pirmiausia įsįtraukė Rumunija, bei pasirašius NAP tarp Lietuvos ir Kinijos į pagalbą atėjome mes, bei Vokietija. Kampanija pavyko kaip ir planuota, tačiau tuomet Kinija įsįtraukė į visą tai užpuldama Rumunija ir iškart akirsdama juos nuo Lenkijos. Įvyko tai ko bijojau labiausiai - likome vieni prieš Lenkiją ir buvo tik laiko klausimas, kada lenkai atsigaus ir atsiims žemes. Tuomet į pagalbą atėjo ir Shield, o tiksliau Taivanas, kuris apeidamas NAP padarė itin daug žalos prieš Lietuvą. Praradus tiltą su Lenkija, bei gavus debuff likusiuose regionuose tapo itin svarbu laimėti ataką ir vėl atgauti tiltą su likusiais Lenkijos regionais. Tai tapo prioritetu aljanse, buvo samdomi būriai(kaip ir visą laiką iki tol), išleidžiama tonos goldo, siekiant išlaikyti regionus.
Na ir tuomet prasidėjo linksmoji dalis - kuomet Iranas pradėjo skųstis, jog Trinity jiems nepadeda ir jie pasirašys NAP su Kinija. Nors jie dar net nebuvo rimtame kare su jais, o tik prarado vieną koloniją, tačiau suskydo ir persigando. Tas NAP pasirašymas būtų reiškias, jog Kinija ateis į Europą, tik šį kartą per Ukrainą, bei judės link Rumunijos ko gero. Tai numatydamas iš karto puoliau Ukrainą, jog atkirstume kinus nuo rumunų, o šie galėtų padėti ally mūšiuose, negu švaistytų damage prieš Kiniją - prieš kurią laimėti mes žinoma yra neįmanoma. Ir čia susikirtome mes bei Olandija, kuri norėjo paskelbti karą Kinijai, taip siekiant padėti Iranui(Olandiją valdo iraniečiai, tad nesistebėkit, kodėl toks jų elgesys ir kodėl jie paliko Trinity kartu su Iranu). Tad vėlgi, aljansas skilo į dvi dalis - vieni kovojo prieš Lenkiją ir visą Shield, o kiti žiūrėjo savo kolonijų.
Skaudžiausia tai, jog buvo kalbėta jau seniai, jog karas Lenkijai - tebus keršto karas. Supratau Iraną ir prašiau palaukti, kol susitvarkysime su lenkais, tada galėsime padėti jiems. Tačiau, baimė prarasti vieną/du regionus, kurie tėra kolonijos, nulėmė Irano, bei Olandijos išėjimą iš Trinity. Tai buvo baimė kovoti prieš Kiniją ir jų niekaip kitaip negaliu pavadinti - tik bailiais.
Galiausiai, šiandien - Trinity buvo oficialiai išardytas. Su keletu šalių vis dar tęsime bendradarbiavimą.
Kas laukia Lietuvos?
Pirmiausia žiūrėsime kokios nuotaikos sklando kitoje barikadų pusėje. Ko gero pabūsime okupacijoje 1-2savaites(sieksiu NAP be abejonės), pabūsime tyliai ramiai, neutralūs.
Galbūt sulauksime kvietimo įstoti į vieną ar kitą aljansą, ar į naujai besikuriantį. Neaišku dar, nes Trinity buvo išardytas pakankamai netikėtai ir skubiai. Tad veikiausiai neužilgo išgirsime apie naujai besikuriančius aljansus.
Aplamai šiuo klausimu, daug pasakyti negaliu, nes nežinau visiškai nieko pats, tik tiek kad buvome įvelti į visą šitą mėšlą ir palikti.
Man gryžus po ilgokos pertraukos, pastebėjau, kad nebėra to bendradarbiavimo tarp valstybių, dauguma jų žiūri tik savo pačios gėrio. Nemato draugų, patys nesirodo mūšiuose, nebent reikia pagalbos, tada šaukia kad niekas nepadeda. E-sim valstybės tapo itin savanaudiškos, nematančios nieko toliau savų regionų ir bei kišenių.
Tėra keletas valstybių, kurios dėka gerų lyderių vis dar kooperuojasi ir stengiasi išlaikyti tą senąjį broliškumo įspūdį.
Visas naujienas pranešiu sekančiame straipsnyje.
Nebūkime bailiais ir kovokime iki galo
Previous article:
RE: Iran & NL Left Trinity (10 years ago)
Next article:
[CP] Trumpos naujienos (10 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
