Article
Kadangi trečiai kadencijai į prezidento postą nebekandidatuosiu, šiame straipsnyje aptarsiu tai, ką nuveikiau ir ko tikiuos iš kito/kitų šalies prezidentų. Tebūnie tai mano pabaigos žodis tautai.
NUVEIKTI DARBAI
Nemanau, kad galima paneigti mano nuveiktų darbų prasmę mūsų šaliai ir jos vystymuisi – okupuoti ir jau mėnesį laikomi turtingi regionai – Latgalia, Western Russia ir Marmara – kurie šalies biudžetą papildė nemažu kiekiu aukso. Toliau tęsti šalies ekspansiją nesiryžau dėl paprastos priežasties - perdegimo grėsmės, t.y. išsiplėtus dar labiau ir okupavus daugiau šalių, tektų atremti didesnį kiekį pasipriešinimo karų, kas mums būtų per daug sunku ir brangu. Geras pavyzdys yra Lenkija, kuri turėdama daug šalių po savo sparnu vos beįstengė apsaugot visus regionus, kas galiausiai privedė prie kampanijos į Ispaniją atsisakymo. Kita priežastis, kodėl toliau nežingsniavom, tai yra turtingų regionų šalia trūkumas – ranka pasiekiamas buvo tik Kinijos High Oil regionas, kuris iš esmės mums nebūtų atnešęs daug naudos dėl kelių priežasčių: 1) Jau turime High Oil regioną Marmaroje, kuris yra turtingesnis nei Kinijos High Oil bei kuris mums atiduotas sava valia, man su turkais sudarius abiems pusėms palankias derybas; 2) Interesų konfliktas Azijos srityje su kitomis Azijos šalimis; 3) Kinija yra visiškai kitos laikos juostos šalis, tad jiems ar jų sąjungininkams pradėjus stiprius pasipriešinimus turėtume kovoti tiek dienomis Europos regionuose, tiek naktimis Kinijos srityje.
Kaip dar vienas mano nuveiktas darbas (bene didžiausiais iš visų ) buvo SUP aljanso sukūrimas. Negaliu teigti, kad šio aljanso idėja buvo mano, tačiau galiu drąsiai sakyti, kad aš buvau tas iniciatorius, kuris ėmėsi visų aljanso narių surinkimu į vieną vietą, visų derybų vedimu ir aljanso pradinės veiklos organizavimu, kitų formalumų vykdymu. Iš tikro gal net šiek tiek gaila palikt CP postą, kadangi SUP aljanso chat‘e aljanso nariai, sužinoję, jog ketinu nebekandidatuoti trečiai kadencijai, šiek tiek nustebo ir išreiškė norą toliau su manimi bendradarbiauti kaip šalies lyderiu. Vis dėlto buvimas šalies prezidentu atima nemažai asmeninio laiko, o ir esu kaip „pririštas“ prie e-sim, kadangi tenka tiek dalyvauti aljanso diskusijose, koordinuoti įvairius planus tiek aljanse, tiek šalyje, bendrauti su vyriausybės atstovais, kontaktuoti su kitų šalių atstovais, kurių yra ne vienas ir ne du, atrasti visiems laiko, prižiūrėti mūšius, atlikti vyriausiojo kariuomenės vado pareigas ir pan. Vis dėlto esu pasiryžęs dar kurį laiką pabūti aljanso chat‘e ir padėti mūsų vyriausybei, kol naujasis Lietuvos prezidentas apsipras tiek CP kėdėje, tiek aljanso chat'e. Aljansui dar trūksta didesnio koordinuotumo, tačiau to siekiama palaipsniui ir rezultatai ima ryškėti.
Kaip jau žinia, nemažai debatų, diskusijų ir šmeižto susilaukė viena tema šalyje – būrių finansavimas ir parama. Taip, žaidimo pradžioje skyriau visiems kariniams būriams po piniginę paramą (neskaitant neseniai susikūrusių būrių, kurie paramos jau nebegavo). Primeroje toks dalykas pasiteisino stipriai, tačiau čia, deja, rezultatai nebuvo tokie džiuginantys. Labiausiai mane nuvylė mūsų karinių būrių nekoordinuotumas – retai kada buvo galima pamatyti mūsų karinius būrius, pranešus apie reikalingą pagalbą sąjungininkams, dalyvaujant nurodytuose mūšiuose. Nesakau, kad jie ten nedalyvaudavo, tačiau neretai atrodydavo, kad į pagalbą išsiruošė tik mano ir dar koks vienas ar du būriai, kol kiti ramiai medžiojo BH nereikalinguose mūšiuose ar išvis nekovojo niekur. Na, ir galutinį tašką mano nusivylimui padėjo Aras būrys. Kuomet mes sunkiai kovėmės Latgalia mūšyje (iki sąjungininkų pasirodymo), šis būrys išvis nedalyvavo kovoje, nors yra pats galingiausias šalies būrys. Net ir finansavimas buvo paskirtas, siekiant užtikrint pergalę ir kažkiek paremti būrius, ypatingai tuos, kuriems tai buvo ne misijų diena. Pasiteiravus Aro vado, ar bus kovojama už Lietuvą, atsakymas buvo trumpas – „Ne“. O to priežastis – per dideli rėmai finansavimui (t.y. finansuojama, jei nedaromas žalos švaistymas, siekiant pataupyt žalą kitiems raundams, ir raundas laimimas ne didesniu kaip 54% skirtumu, nebent raundo pabaigoje žalą švaisto užsieniečiai). Nors iš tikro priežastis buvo visai ne ši, kadangi iki šiol primeroj tokie rėmai niekam nekėlė jokių pretenzijų ir tai yra logiškas sprendimas – juk už žalos švaistymą, kai jos nereikia, niekas nemes aukso į balą. Tikroji priežastis buvo ta, kad Lietuvos MU vadų chat‘e pora kitų būrių vadų blogai atsiliepė apie Arą, kaip nekovojantį pagal nurodymus. Kitaip tariant, Aras svarbaus mūšio metu sugalvojo vaidinti įsižeidusias balerinas ir pastatė ant kortos svarbaus regiono likimą. Laimei, paprašius sąjungininkų pagalbos tempti raundų pabaigas, šie mielai sutiko padėti ir be finansavimo. Šis įvykis tik parodė, kokia mūsų karinių būrių koordinavimo sistema trapi ir skylėta. Tikiuosi kitas CP sugebės šią sistemą sutvarkyti taip, kad rusai neberašytų savo straipsniuose, jog mūsų karinis potencialas dėl silpnų karinių būrių vis mažės, o rusų didės, kas lems jų išsivadavimą.
KO TRŪKSTA?
Įkurta vyriausybė nepasižymėjo ypatingu aktyvumu, nors negaliu teigti, jog jie sedėjo sudėję rankas – labai pravertė KAM pagalba valdant šalies įmones, leidžiant KAM nurodymus (galėtų jie ir vėl dažniau eit), suteikiant ataskaitas dėl finansuojamų mūšių. Trūko didesnio įsitraukimo į mūšių stebėjimą, prioritetų nustatymą, visų karinių būrių vadų informavimą dėl kovojimo svarbiuose mūšiuose. Taip pat nustebino URM darbas – paskirtas URM ministras sugebėjo surinkti gan didelę ambasadorių komandą ir ėmėsi veiklos leidžiant straipsnius užsienio šalyse ir Lietuvoje. Kartais per ambasadorius sužinodavau apie tam tikrų šalių atstovų norą susisiekti su manimi dėl tam tikrų priežasčių, kas taip pat palengvino mano darbą. Tačiau paskutiniu metu URM veikla šiek tiek sulėtėjo ir straipsniai aprimo – reikia tikėtis, kad ši ministerija suaktyvės ir vėl. URM bene savarankiškiausia institucija, kadangi man jos veikla rūpintis beveik nereikėjo, tad tai taip pat palengvino mano darbą. Na, ir dar įkurta NM, kuri nors ir tyliai, tačiau dirba nuolat. Ši institucija taip pat sklandžiai veikia be didesnio mano įsikišimo. Vienintelis dalykas, ko NM trūksta, tai daugiau aktyvių žmonių ir vieno žmogaus, kuris pastoviai informuotų tautą apie nuveiktus darbus, kad žmonės nesusidarytų įspūdžio, jog ši ministerija nedirba. Nors ir vyriausybė nepasižymėjo tokiu aktyvumu, kokio norėjosi, tačiau aš vis tiek esu labai dėkingas visiems, kurie prisidėjo prie ministerijų veiklos. Iš tikro dėl vyriausybės mažesnio aktyvumo esu kaltas aš pats, kadangi norėjau viską daryti pats, apsiėmiau per daug darbų ir nepaskirsčiau daugiau darbų kitiems žmonėms – matyt, entuziazmas užvaldė ir nesulaukęs rezultatų per valandą imdavau viską daryt pats, kad darbai būtų padaryti kuo greičiau.
PABAIGAI
Nors ir per pirmą kadenciją buvau išrinktas tik Seimo, o CP rinkimuose kandidatavau vienas, tai reiškia, kad mane išrinko ne tiek tauta, kiek aplinkybės. Tačiau iš žmonių pasisakymų, žinučių žaidime ir skype supratau, kad palaikymą turėjau nemažą. Žinoma, buvo ir tokių, kurie nepritarė mano sprendimams, kurie mane keikė ar nepagrįstai šmeižė vagystėmis ir neveikimu, tačiau tai man nesutrukdė atlikti savo kaip CP pareigų ir kilstelti mūsų šalį į tokį lygmenį, kokiame esame dabar. Taigi, šį straipsnį galite laikyti mano atsistatydinimo kalba, kuria linkiu kitam šalies prezidentui ne tik pratęsti mano nuveiktus darbus, tačiau ir pakelti mūsų šalį į dar aukštesnį lygmenį. Vis dėlto nenorėčiau CP poste pamatyti kopio, kadangi esu 98% tikras, jog šis žmogus mus atvestų prie gilios duobės. Taip sakau ne dėl to, kad šis žmogus aktyviai vedė šmeižimo kampaniją tiek prieš mane, tiek prieš visus kitus primeros serveryje šalį valdžiusius CP, bet dėl to, kad per metus žaidimo jis įrodė, jog jo idėjos, jo būdas, jo asmenybė nėra nei kompetetingos, nei logiškos, nei apskritai tinkamos savybės, kurios atneštų šaliai bet kokios naudos. Labai tikiuosi, kad prezidento rinkimuose atsiras bent keli pajėgūs šalį sustiprinti pretendentai, kupini originalių ir ne utopinių, o įgyvendinamų idėjų. Taip pat noriu padėkoti visiems šalies piliečiams, kurie aktyviai kovojo tiek mūsų, tiek sąjungininkų mūšiuose, tiems, kurie palaikė mane, tiems, kurie padėjo man ir, žinoma, tiems, kurie kritikavo mane. Sėkmės mūšiuose ir linkiu visiems išlikti vieningiems – mažiau pykčių tarpusavyje ir daugiau meilės ginklo broliams bei seserims. o7
Prezidentas SscorpionN
Previous article:
SUP news (12 years ago)
Next article:
Trumpa info prieš rinkimus (12 years ago)
About the game:
USA as a world power? In E-Sim it is possible!
In E-Sim we have a huge, living world, which is a mirror copy of the Earth. Well, maybe not completely mirrored, because the balance of power in this virtual world looks a bit different than in real life. In E-Sim, USA does not have to be a world superpower, It can be efficiently managed as a much smaller country that has entrepreneurial citizens that support it's foundation. Everything depends on the players themselves and how they decide to shape the political map of the game.
Work for the good of your country and see it rise to an empire.
Activities in this game are divided into several modules. First is the economy as a citizen in a country of your choice you must work to earn money, which you will get to spend for example, on food or purchase of weapons which are critical for your progress as a fighter. You will work in either private companies which are owned by players or government companies which are owned by the state. After progressing in the game you will finally get the opportunity to set up your own business and hire other players. If it prospers, we can even change it into a joint-stock company and enter the stock market and get even more money in this way.
In E-Sim, international wars are nothing out of the ordinary.
Become an influential politician.
The second module is a politics. Just like in real life politics in E-Sim are an extremely powerful tool that can be used for your own purposes. From time to time there are elections in the game in which you will not only vote, but also have the ability to run for the head of the party you're in. You can also apply for congress, where once elected you will be given the right to vote on laws proposed by your fellow congress members or your president and propose laws yourself. Voting on laws is important for your country as it can shape the lives of those around you. You can also try to become the head of a given party, and even take part in presidential elections and decide on the shape of the foreign policy of a given state (for example, who to declare war on). Career in politics is obviously not easy and in order to succeed in it, you have to have a good plan and compete for the votes of voters.
You can go bankrupt or become a rich man while playing the stock market.
The international war.
The last and probably the most important module is military. In E-Sim, countries are constantly fighting each other for control over territories which in return grant them access to more valuable raw materials. For this purpose, they form alliances, they fight international wars, but they also have to deal with, for example, uprisings in conquered countries or civil wars, which may explode on their territory. You can also take part in these clashes, although you are also given the opportunity to lead a life as a pacifist who focuses on other activities in the game (for example, running a successful newspaper or selling products).
At the auction you can sell or buy your dream inventory.
E-Sim is a unique browser game. It's creators ensured realistic representation of the mechanisms present in the real world and gave all power to the players who shape the image of the virtual Earth according to their own. So come and join them and help your country achieve its full potential.
Invest, produce and sell - be an entrepreneur in E-Sim.
Take part in numerous events for the E-Sim community.
